BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


ŠVARESNĖS APLINKOS LINK

Keli faktai, galbūt priversiantys susimąstyti:

• Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 1,5 mln. tonų įvairių atliekų.
• Lietuvoje vienas žmogus sukaupia apie 400 kg atliekų per metus. 40-50% jų kiekio sudaro organinės atliekos.
• Jei situacija nesikeis, prognozuojama, jog po 10 metų kiekvieno žmogaus sukurtų atliekų kiekis padidės dar 20%.
• Pūvant maisto atliekoms sąvartynuose, išsiskiria už anglies dioksidą 20 kartų didesnį poveikį klimato kaitai turinčios metano dujos.
• Spėjama, kad tirpsta 9 iš dešimties pasaulio ledynų. Iki 2050 m. gali išnykti apie 75%. Šveicarijos Alpių ledynų.
• Kiekvieną savaitę išnyksta apie 20 augalų ir gyvūnų rūšių.
• Nustatyta, kad kompostas padidina dirvožemio derlingumą 30%.
• Kol kas Lietuvos gyventojai ir įmonės išrūšiuoja tik apie 6% visų susidarančių atliekų.

Taigi, Lietuva kol kas negali pasigirti dideliais pasiekimais atliekų tvarkymo srityje. Trūksta lėšų, informacijos, o ypač - ekologinio sąmoningumo. Norėdami įsitraukti į aplinkos išsaugojimo procesą, turime suprasti savo asmeninę atsakomybę ir imtis tvarkyti atliekas savo namuose. Tai nereikalauja nei ypatingų pastangų, nei žinių - reikia tik noro ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Pradėję rūšiuoti stiklą, plastiką ir popierių, nepamirškime ir organinių virtuvės bei daržo atliekų, kurios sudaro apie 40-45% visų komunalinių atliekų kiekio. Šalinant jas sąvartynuose išsiskiria metano dujos, skatinančios „šiltnamio“ efektą. Mesdami organines atliekas kartu su kitomis atliekomis į bendrą konteinerį, ne tik dvigubiname atliekų kiekius sąvartynuose, bet ir užkertame kelią rūšiavimui bei pakartotinam medžiagų panaudojimui. Vienas iš praktiškiausių būdų atsikratyti  tokiomis organinės kilmės atliekomis – kompostavimas. Maisto likučius, mėsos ir žuvies atliekas, suvytusias daržoves, pasenusius duonos gaminius, kavos tirščius ir arbatžoles, popierių, nuvytusias gėles ir nupjautą veją esame įpratę mesti į šiukšlių konteinerį. Tačiau tokios organinės kilmės atliekos gali būti perdirbtos. Kompostuoti virtuvės ir sodo atliekas nuosavo namo kieme ne tik paprasta, bet ir naudinga. Atliekos virsta vertingu dirvožemiu, kurį vėliau galima berti ant gėlyno, vejos, sodinti kambarinius augalus, tręšti dirvą. Kompostuojant vietoje, gaunama ir finansinė nauda - sumažėja išlaidos už šiukšlių išvežimą. Jau yra paruoštos įstatymo pataisos, pagal kurias vartotojai, rūšiuojantys ir kompostuojantys organines atliekas vietoje, už atliekų išvežimą mokės 2/3 mažiau.

Kompostavimas gamtoje vyksta nuolat, nes organines atliekas kuria gyvieji organizmai. Tai procesas, kuriam reikalingas deguonis, mikroorganizmai ir organinės medžiagos. Gamtoje šis procesas vyksta lėtai ir dideliuose plotuose. Švedijos kompanija JORAFORM AB optimizavo šį procesą, sukurdama organinių atliekų kompostavimo įrenginius vertingam kompostui gauti per trumpą laiką.


Kompanija gyvuoja daugiau nei 20 metų ir turi didelę namų ūkių atliekų kompostavimo patirtį. Ji yra idėjos apie besisukančias kompostavimo talpas pradininkė. JORAKOMPOST kompostavimo įrenginiai unikalūs, nes dėl maišymo, vėdinimo ir izoliacijos užtikrinamas šilumos paskirstymas ir aktyvus atliekų irimas, todėl kompostavimas trunka tik 4-6 savaites. Įrenginiai pagaminti iš patvarių medžiagų, yra ilgaamžiai, lengvai pernešami ir patogūs naudoti. Kompostavimas juose nenutrūksta, nes įrenginys turi dvi kameras.

Šiuolaikiniai JORAKOMPOST įrenginiai skirti privatiems namams, sodyboms, daugiabučiams, maitinimo įstaigoms, mokykloms, vaikų darželiams. Dėl savo našumo, kokybės ir eksploatacijos savybių JORAKOMPOST įrenginiai paplitę daugiau nei 30 pasaulio valstybių. Oficiali Švedijos kompanijos JORAFORM AB atstovė Lietuvoje – UAB „Greenlita“. Daugiau informacijos apie įrenginius svetainėje www.greenlita.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Nėra komentarų

Rašyti komentarą

(būtinas)

(būtinas)




Puslapiai

Laisvoji Banga

Naujausi įrašai

Draugai

Nauji komentarai

RSS Eko Naujienos