2012 01 18

Laidos įrašas čia

Prieskonių istorija yra beveik tokio paties amžiaus kaip ir žmogaus egzistencija žemėje. Jau akmens amžiuje po medžioklės žmogus mėsą pagardindavo įvairiomis žolelėmis ir šaknimis. Nors atrodo, kad prieskonius jau pažįstame daugybę metų ir nieko naujo apie juos negalėtume pasakyti, tačiau dėmesys jiems vis auga. Kaskart įžengus į prieskonių parduotuvėlę atrandame čia vis naują pasaulį, kuriame kiekvienam patiekalui ar net gėrimui galime rasti ne tik visiškai naują savitą skonį, bet ir pagerinti nuotaiką ar net gydyti ligas.

Skonio stiprikliais pagardinti prieskoniai
Dar atrodo ne taip seniai namuose gamintus patiekalus gardindavome darže augintomis ar iš močiutės atsivežtomis žolelėmis. Tačiau sparčiai tobulėjanti chemijos pramonė tobulina ir mūsų virtuvę. Niekam ne paslaptis, kad didžioji dalis prieskonių yra „pastiprinta” įvairiausiais priedais.
Kuomet Lietuvoje gyventojai sujudo ir ėmė aktyviai domėtis maisto produktų sudėtimi, gamintojai taip pat atsižvelgė į pirkėjų pageidavimą ir lentynose atsirado nauja prieskonių rūšis - “Jokių E”. Tiesa, užrašas verčia susirūpinti - Lietuvos įstatymų bazėje randame spragą - jei maisto priedas nesieka 0,5 proc. produkto sudėties, tuomet galima jo nežymėti. Vartotojas, žinantis tokius faktus, sunkiai gali beišsirinkti tinkamą prekę.
Chemikalais pagardinti prieskoniai paprastai turi žymiai ilgesnį galiojimo laiką, geresnį, o gal labiau tiktų sakyti stipresnį skonį, jų išvaizda yra geresnė ir jie turi didesnį neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Vienas pavojingiausių maisto priedų prieskoniuose (ir maisto produktuose) yra aromato ir skonio stipriklis E621 dar kitaip vadinamas mononatrio glutomatas. E621 patekęs į organizmą, greitai prasiskverbia su krauju į smegenis ir sustiprina skonio pojūčius, todėl maistas pasidaro nepaprastai skanus ir mes norime jo vis daugiau.

Tinkamų prieskonių paieška
Saugantys savo skonio receptorius nuo „atbukimo”, sako dažniausiai besirenkantys prieskonius iš gamtos, t.y. tokius, kurie užauga gamtoje, o nėra kuriami dirbtiniu būdu laboratorijose.
Lietuvos klimato sąlygomis, žiemą sunkiai pavyksta užsiauginti prieskonių ant palangės, tačiau kam tai pavyksta gali džiaugtis šviežiais mėtų, bazilikų, kalendrų ar raudonėlių lapeliais salotose, sriubose ar kituose patiekaluose.
Nepavyksta namuose turėti šviežutėlių žolelių? Vasarą ir rudenį žolininkės, natūralių prieskonių mėgėjai ar tiesiog žmonės, gyvenantys arčiau gamtos renka prieskonines žoleles ir jas džiovina. Dažnai tokie žmonės rūpinasi, kad žolelės būtų švarios, nelaistomos trašomis ir neauginamos arti tokių vietų, kur yra greitkeliai. Tad įsigiję prieskoninių žolelių iš patikimų ir mylinčių gamtą žmonių, būsite ramūs, kad į patiekalus beriate ekologiškus prieskonius.
Prekybininkai taip pat nesnaudžia. Parduotuvėse galima rasti tikrai nemažai ekologiškų prieskonių, atvežtų ne tik iš viso pasaulio, bet ir augintų Lietuvoje. Renkantys kitų pasaulio šalių prieskonius, geriausia pirkti Europos Sąjungos šalių žoleles, nes čia yra griežčiausi reikalavimai dėl jų kokybės.

Prieskoniai - skoniui pabrėžti
Žmonės skanindami patiekalus prieskoniais labai dažnai užmiršta, kokia yra tikroji prieskonių paskirtis. Jie buvo sukurti ne tam, kad užgožtume maisto skonį ar užmaskuotume kvapą. Prieskoniai turi papildyti patiekalo skonį savo aromatu, pagerinti išorinę maisto ar gėrimo išvaizdą ir taip pat pagerinti virškinimą ir bendrą organizmo savijautą, suteikti jėgų. O “pagerinti” prieskoniai naikina mūsų savisaugos instinktą. Įvairūs pagardai klaidina mūsų skonio receptorius, jiems tampa nebeįmanoma užduotis atskirti, ar maisto produktas yra sugedęs ar apskritai jis šiuo metu reikalingas mūsų organizmui.
Būkime natūralaus skonio šalininkai. Neatimkime iš maisto tikrojo jo skonio. Tik pagardinkime, pridėkime šiek tiek aromato ir mėgaukimės.

Informacija paimta iš www.ekodiena.lt

Patiko (0)