Keli faktai, galbūt priversiantys susimąstyti:

• Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 1,5 mln. tonų įvairių atliekų.
• Lietuvoje vienas žmogus sukaupia apie 400 kg atliekų per metus. 40-50% jų kiekio sudaro organinės atliekos.
• Jei situacija nesikeis, prognozuojama, jog po 10 metų kiekvieno žmogaus sukurtų atliekų kiekis padidės dar 20%.
• Pūvant maisto atliekoms sąvartynuose, išsiskiria už anglies dioksidą 20 kartų didesnį poveikį klimato kaitai turinčios metano dujos.
• Spėjama, kad tirpsta 9 iš dešimties pasaulio ledynų. Iki 2050 m. gali išnykti apie 75%. Šveicarijos Alpių ledynų.
• Kiekvieną savaitę išnyksta apie 20 augalų ir gyvūnų rūšių.
• Nustatyta, kad kompostas padidina dirvožemio derlingumą 30%.
• Kol kas Lietuvos gyventojai ir įmonės išrūšiuoja tik apie 6% visų susidarančių atliekų.

Taigi, Lietuva kol kas negali pasigirti dideliais pasiekimais atliekų tvarkymo srityje. Trūksta lėšų, informacijos, o ypač - ekologinio sąmoningumo. Norėdami įsitraukti į aplinkos išsaugojimo procesą, turime suprasti savo asmeninę atsakomybę ir imtis tvarkyti atliekas savo namuose. Tai nereikalauja nei ypatingų pastangų, nei žinių - reikia tik noro ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Pradėję rūšiuoti stiklą, plastiką ir popierių, nepamirškime ir organinių virtuvės bei daržo atliekų, kurios sudaro apie 40-45% visų komunalinių atliekų kiekio. Šalinant jas sąvartynuose išsiskiria metano dujos, skatinančios „šiltnamio“ efektą. Mesdami organines atliekas kartu su kitomis atliekomis į bendrą konteinerį, ne tik dvigubiname atliekų kiekius sąvartynuose, bet ir užkertame kelią rūšiavimui bei pakartotinam medžiagų panaudojimui. Vienas iš praktiškiausių būdų atsikratyti  tokiomis organinės kilmės atliekomis – kompostavimas. Maisto likučius, mėsos ir žuvies atliekas, suvytusias daržoves, pasenusius duonos gaminius, kavos tirščius ir arbatžoles, popierių, nuvytusias gėles ir nupjautą veją esame įpratę mesti į šiukšlių konteinerį. Tačiau tokios organinės kilmės atliekos gali būti perdirbtos. Kompostuoti virtuvės ir sodo atliekas nuosavo namo kieme ne tik paprasta, bet ir naudinga. Atliekos virsta vertingu dirvožemiu, kurį vėliau galima berti ant gėlyno, vejos, sodinti kambarinius augalus, tręšti dirvą. Kompostuojant vietoje, gaunama ir finansinė nauda - sumažėja išlaidos už šiukšlių išvežimą. Jau yra paruoštos įstatymo pataisos, pagal kurias vartotojai, rūšiuojantys ir kompostuojantys organines atliekas vietoje, už atliekų išvežimą mokės 2/3 mažiau.

Kompostavimas gamtoje vyksta nuolat, nes organines atliekas kuria gyvieji organizmai. Tai procesas, kuriam reikalingas deguonis, mikroorganizmai ir organinės medžiagos. Gamtoje šis procesas vyksta lėtai ir dideliuose plotuose. Švedijos kompanija JORAFORM AB optimizavo šį procesą, sukurdama organinių atliekų kompostavimo įrenginius vertingam kompostui gauti per trumpą laiką.

Kompanija gyvuoja daugiau nei 20 metų ir turi didelę namų ūkių atliekų kompostavimo patirtį. Ji yra idėjos apie besisukančias kompostavimo talpas pradininkė. JORAKOMPOST kompostavimo įrenginiai unikalūs, nes dėl maišymo, vėdinimo ir izoliacijos užtikrinamas šilumos paskirstymas ir aktyvus atliekų irimas, todėl kompostavimas trunka tik 4-6 savaites. Įrenginiai pagaminti iš patvarių medžiagų, yra ilgaamžiai, lengvai pernešami ir patogūs naudoti. Kompostavimas juose nenutrūksta, nes įrenginys turi dvi kameras.

Šiuolaikiniai JORAKOMPOST įrenginiai skirti privatiems namams, sodyboms, daugiabučiams, maitinimo įstaigoms, mokykloms, vaikų darželiams. Dėl savo našumo, kokybės ir eksploatacijos savybių JORAKOMPOST įrenginiai paplitę daugiau nei 30 pasaulio valstybių. Oficiali Švedijos kompanijos JORAFORM AB atstovė Lietuvoje – UAB „Greenlita“. Daugiau informacijos apie įrenginius svetainėje www.greenlita.lt

Seminaras: Vartotojai ir aplinkosauga: ką turi žinoti verslas

2012 vasario 2 d., Kaunas
Viešbutis „Kaunas” (Laisvės alėja 79)

Seminaro programa
9.15-9.30 Dalyvių registracija
9.30-10.00 „Žalieji” vartotojai ir jų įtaka verslo aplinkai Agnė Gadeikienė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Marketingo katedros lektorė, doktorantė
10.00-11.00 Ekologinis ženklinimas ir sertifikavimas Lietuvoje: situacija ir galimybės
Kristina Grigaityte, VšĮ „Ekoagros” tikrintoja-ekspertė
11.00-11.20 Atliekų utilizavimas ir perdirbimas: ką turi žinoti įmonės
Sigitas Ašmonas, UAB „Žalvaris” komercijos direktorius
11.20-11.45 Kavos pertrauka
11.45-12.45 Aplinkosauginių principų taikymo veikloje ir vartotojų informavimo reikšmė verslo sėkmei
Dr. Visvaldas Varžinskas, KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) lektorius
12.45-13.00 „Žalias katalogas”: nauja platforma vartotojų informavimui
Rytis Laurinavičius, UAB „Soundest” direktorius, vartotojų informavimo sistemos „Žalias katalogas” kūrėjų grupės atstovas
13.00-13.30 Diskusija „Vartotojų informavimas ir švietimas aplinkosaugos srityje: koks turi būti verslo indėlis?”
Į renginį būtina registracija el. paštu alina@gravitas.lt arba tel. +370 677 87191, nurodant dalyvio vardą, pavardę, atstovaujamą įmonę bei pareigas ir el. paštą.
Dalyvavimas renginyje nemokamas.

Seminaras organizuojamas įgyvendinant projektą „Vieningos informacinės sistemos sukūrimas visuomenės informavimui ir švietimui tausojančio vartojimo ir atliekų tvarkymo klausimais”, kuris finansuojamas Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Sausio 27 d. 17:30 val. 203 aud. ISM Ožeškienės g. 18, Kaunas vyks nemokamas seminaras Kauno gyventojams ir jo svečiams.

Seminaro tikslas - supažindinti visuomenę su ekologiškais ir natūraliais produktais, atskleisti jų gerąsias savybes ir naudą, taip pat išmokti tinkamai juos pasirinkti. Seminarą ves patyrę šios srities specialistai: J.Butiškienė ir R.Butkevičiūtė.

Jūratė Butiškienė susidomėjusi sveika gyvensena ir natūraliomis kosmetikos priemonėmis įkūrė UAB „Juara”. Nuo 2004 m. įmonė specializuojasi natūralios ir ekologiškos kosmetikos gamyboje ir platinime, taip pat atstovauja daugiau nei 20 ekologiškos ir natūralios kosmetikos prekinių ženklų.

Reda Butkevičiūtė - “Ekoagros” Kauno III sertifikavimo skyriaus vadovė. “Ekoagros” garsėja ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimu bei kontrole. Všį “Ekoagros” sertifikuoja ekologinę augalininkystę, ekologinę gyvulininkystę, ekologinę bitininkystę ir kt.

Seminaro metu bus pateikiama informacija, kaip atskirti, tinkamai pasirinkti natūralų ir ekologišką produktą, kokia jų nauda ir gerosios savybės.

Junior Chamber International (JCI) - tai trečia didžiausia visuomeninė organizacija pasaulyje. JCI įkurta prieš daugiau kaip 80 metų. JCI nariai - jauni ir iniciatyvūs 18-40 metų įvairių sričių profesionalai. JCI misija - suteikti jauniems žmonėms tobulėjimo galimybes, būtinas teigiamiems pokyčiams kurti.

Europe Direct Kaunas priklauso 10 Europos informacijos centrų - Europe Direct Lietuvoje - ir 484 Europos Sąjungoje tinklui, teikia nemokamą informaciją apie ES, ES politikas, institucijas ir Lietuvos integraciją į ES tiesiogiai ir organizuodami renginius.

,,Žaliasis projektas Europai” skirtas visiems jauniems, aktyviems, neabejingiems ekologijai žmonėms. Projekto organizatoriai ir savanoriai rengia atvirus, nemokamus seminarus Kaune ir Vilniuje, veda ,,Žaliasias pamokas” mokyklose ir organizuoja sportinį renginį - ,,Žalioji nuotykių trasa”.

Visus susidomėjusius kviečiame atvykti ir sudalyvauti seminare “Ekologiškas ir natūralus produktas - koks jis?”
Seminaras nemokamas
REGISTRACIJA į seminarą:
https://docs.google.com/spreadsheet/viewform?formkey=dGtiTXhydG1XUUgwc1lPSElmbVdvU2c6MQ

Daugiau informacijos: www.zaliasis.jci.lt , “Žaliojo projekto” Facebook puslapyje.

2012 01 18

Laidos įrašas čia

Prieskonių istorija yra beveik tokio paties amžiaus kaip ir žmogaus egzistencija žemėje. Jau akmens amžiuje po medžioklės žmogus mėsą pagardindavo įvairiomis žolelėmis ir šaknimis. Nors atrodo, kad prieskonius jau pažįstame daugybę metų ir nieko naujo apie juos negalėtume pasakyti, tačiau dėmesys jiems vis auga. Kaskart įžengus į prieskonių parduotuvėlę atrandame čia vis naują pasaulį, kuriame kiekvienam patiekalui ar net gėrimui galime rasti ne tik visiškai naują savitą skonį, bet ir pagerinti nuotaiką ar net gydyti ligas.

Skonio stiprikliais pagardinti prieskoniai
Dar atrodo ne taip seniai namuose gamintus patiekalus gardindavome darže augintomis ar iš močiutės atsivežtomis žolelėmis. Tačiau sparčiai tobulėjanti chemijos pramonė tobulina ir mūsų virtuvę. Niekam ne paslaptis, kad didžioji dalis prieskonių yra „pastiprinta” įvairiausiais priedais.
Kuomet Lietuvoje gyventojai sujudo ir ėmė aktyviai domėtis maisto produktų sudėtimi, gamintojai taip pat atsižvelgė į pirkėjų pageidavimą ir lentynose atsirado nauja prieskonių rūšis - “Jokių E”. Tiesa, užrašas verčia susirūpinti - Lietuvos įstatymų bazėje randame spragą - jei maisto priedas nesieka 0,5 proc. produkto sudėties, tuomet galima jo nežymėti. Vartotojas, žinantis tokius faktus, sunkiai gali beišsirinkti tinkamą prekę.
Chemikalais pagardinti prieskoniai paprastai turi žymiai ilgesnį galiojimo laiką, geresnį, o gal labiau tiktų sakyti stipresnį skonį, jų išvaizda yra geresnė ir jie turi didesnį neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Vienas pavojingiausių maisto priedų prieskoniuose (ir maisto produktuose) yra aromato ir skonio stipriklis E621 dar kitaip vadinamas mononatrio glutomatas. E621 patekęs į organizmą, greitai prasiskverbia su krauju į smegenis ir sustiprina skonio pojūčius, todėl maistas pasidaro nepaprastai skanus ir mes norime jo vis daugiau.

Tinkamų prieskonių paieška
Saugantys savo skonio receptorius nuo „atbukimo”, sako dažniausiai besirenkantys prieskonius iš gamtos, t.y. tokius, kurie užauga gamtoje, o nėra kuriami dirbtiniu būdu laboratorijose.
Lietuvos klimato sąlygomis, žiemą sunkiai pavyksta užsiauginti prieskonių ant palangės, tačiau kam tai pavyksta gali džiaugtis šviežiais mėtų, bazilikų, kalendrų ar raudonėlių lapeliais salotose, sriubose ar kituose patiekaluose.
Nepavyksta namuose turėti šviežutėlių žolelių? Vasarą ir rudenį žolininkės, natūralių prieskonių mėgėjai ar tiesiog žmonės, gyvenantys arčiau gamtos renka prieskonines žoleles ir jas džiovina. Dažnai tokie žmonės rūpinasi, kad žolelės būtų švarios, nelaistomos trašomis ir neauginamos arti tokių vietų, kur yra greitkeliai. Tad įsigiję prieskoninių žolelių iš patikimų ir mylinčių gamtą žmonių, būsite ramūs, kad į patiekalus beriate ekologiškus prieskonius.
Prekybininkai taip pat nesnaudžia. Parduotuvėse galima rasti tikrai nemažai ekologiškų prieskonių, atvežtų ne tik iš viso pasaulio, bet ir augintų Lietuvoje. Renkantys kitų pasaulio šalių prieskonius, geriausia pirkti Europos Sąjungos šalių žoleles, nes čia yra griežčiausi reikalavimai dėl jų kokybės.

Prieskoniai - skoniui pabrėžti
Žmonės skanindami patiekalus prieskoniais labai dažnai užmiršta, kokia yra tikroji prieskonių paskirtis. Jie buvo sukurti ne tam, kad užgožtume maisto skonį ar užmaskuotume kvapą. Prieskoniai turi papildyti patiekalo skonį savo aromatu, pagerinti išorinę maisto ar gėrimo išvaizdą ir taip pat pagerinti virškinimą ir bendrą organizmo savijautą, suteikti jėgų. O “pagerinti” prieskoniai naikina mūsų savisaugos instinktą. Įvairūs pagardai klaidina mūsų skonio receptorius, jiems tampa nebeįmanoma užduotis atskirti, ar maisto produktas yra sugedęs ar apskritai jis šiuo metu reikalingas mūsų organizmui.
Būkime natūralaus skonio šalininkai. Neatimkime iš maisto tikrojo jo skonio. Tik pagardinkime, pridėkime šiek tiek aromato ir mėgaukimės.

Informacija paimta iš www.ekodiena.lt

2012 01 13

Tradicija pasakoti istorijas sena kaip ir pats pasaulis. Tolimoje praeityje mūsų protėviai, neturėdami televizorių ir knygų, kompiuterių ir radijo, susėsdavo prie laužo oloje ir pasakodavo, kaip medžiojo, kaip diena praėjo, ką naujo, naudingo ir pamokančio sužinojo. Tokiu būdu jie pašalindavo įtampą, pasikraudavo energijos kitai dienai, planuodavo įvykius. Šita tradicija nuolat papildoma naujomis pasakomis, apysakomis, romanais, filmais , animaciniais filmukais ir pan. Ir visai nesvarbu, kokioje epochoje vyksta tie ar kiti įvykiai, ir kokia kalba bendrauja įdomių istorijų veikėjai. Svarbu, kad visas šis procesas - tai mūsų nuotaikos, jausmų, požiūrio į pasaulį atspindys.

Apie pasakų kūrimą, to reikšmę kalbamės su Pasakų dirbtuvės „Permainų vėjas” įkūrėja psichologe Viktorija Grigorjeva. Interviu klausykite čia.

Pati atsimenu kaip maža būdama susakydavau močiutei herojus ir iš visų jų ji turėdavo ekspromtu sukruti pasaką. Ir būtinai ilgą. Žmogaus vaizduotė tikrai begalinė, o pasakos gali įnešti labai daug gerų emocijų į mūsų gyvenimą.

Lietuvos valdininkai toliau vengia atsakomybės ir delsia mokėti ES paramą, skirtą vėjo, saulės, hidro energetikai vystyti. Kai kurie pareiškėjai ES paramos lėšų negauna jau daugiau nei keturis mėnesius. Žaliosios energetikos projekto vystytojų duomenimis, šiuo metu Žemės Ūkio Ministras yra patvirtinęs paramos teikimą keliolikai tokių projektų, bet juos baigę ar bebaigiantys įgyvendinti rengėjai jau kurį laiką negauna pagal paramos sutartis jiems priklausančių lėšų.

„Viską darėme pagal taisykles, bet valdininkai kratosi atsakomybės ir visaip bando išvengti paramos išmokėjimo. Mums lėšos turėjo būti pervestos dar rugsėjį, vadinasi prieš 5 mėnesius, tačiau pinigų nesulaukiame iki šiol. Nuostoliai auga kasdien, juk tokie projektai greitai neatsiperka”, - sako bendrovės „Eglitana” vadovas Gytis Radžiūnas.

Nacionalinė Mokėjimo Agentūra (NMA) dar 2011 m. birželio mėnesį pasirašė sutartį dėl daugiau nei 1 mln. Lt ES paramos lėšų išmokėjimo vėjo elektrinei statyti su UAB „Eglitana”. Bendrovė pastatė vėjo elektrinę, pradėjo gaminti ir pardavinėti elektros energiją ir paprašė NMA išmokėti paramos lėšas. Lėšos pagal sutartį turėjo būti pervestos rugsėjo mėnesio pradžioje, tačiau jos paramos gavėjo taip ir nepasiekė: parama vėluoja jau penktą mėnesį.

„Paramos sutartis pasirašę, tačiau paramos nesulaukiantys, pareiškėjai nebegali toleruoti tokių valstybės tarnautojų veiksmų. Nesuprantamas tiek ŽŪM, tiek ir Energetikos ministerijos neapsisprendimas. Pareiškėjai paramos sutartis ir kitus reikalavimus įvykdė: investavo savo pinigus, pastatė elektrines, kurios sėkmingai veikia, tačiau institucijų vadovai, turintys priimti sprendimus, ir toliau ieško priežasčių, kaip neišmokėti paramos. Elgiamasi neprofesionaliai, ignoruojama ar nesugebama išspręsti tokio principinio klausimo. Mano manymu, ši situacija kelia pagrįstų abejonių, ar valstybės tarnautojai savo pareigas atlieka sąžiningai bei laikosi įstatymų, ar valstybės tarnautojai nepamiršo konstitucinio principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”, - sako advokatas Mindaugas Vaičiūnas.

Valstybė ne tik nevykdo pagal sutartį numatytų įsipareigojimų išmokėti paramą, vėluodama net 5 mėnesius, bet toliau komplikuoja situaciją ruošdama įvairius poįstatyminius projektus, numatančius atimti galimybę naudotis jau seniai nusistovėjusiais elektros energijos supirkimo tarifais tiems verslo subjektams, kurie jau pasinaudojo kokia nors paramos forma ar ateityje planuojančiais ja pasinaudoti.

„Situacijos aplinkybės ignoruojamos: nebandoma išspręsti susidariusios problemos, nepagrįstai delsiama, negana to, dar siekiama imtis veiksmų, kurie ateityje užkirstų kelią žaliosios energetikos vystymuisi”, - sako Saulius Pikšrys, Lietuvos Vėjų elektrinių asociacijos vadovas.

Šiuo metu ES paramų, susijusių su elektros energijos gamyba, jau skirta daugiau nei 200 mln. litų, tad, jei iš tokių įmonių būtų atimta galimybė naudotis nustatytais tarifais, Vyriausybei priėmus teikiamą aprašą, ne tik žlugtų ne viena iš jų, bet ir šalies bankai neatgautų savo lėšų, suteiktų šioms įmonėms kredituoti.

2009 ųjų metų rugpjūtį Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones “Parama verslo kūrimui ir plėtrai” ir “Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”. Praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Jų atmetimą buvo bandoma motyvuoti tuo, jog neva negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo. Su tuo nesutikę pareiškėjai, laimėjo visas bylas teismuose prieš Žemės ūkio ministeriją ir jų projektai buvo grąžinti persvarstymui NMA, po kurio projektų rengėjai sulaukė palankaus ŽŪM sprendimo.

Daugiau informacijos:

Advokatas MindaugasVaičiūnas +370 5 2130381
Vėjo elektrinių asociacijos vadovas Saulius Pikšrys +37068792486
UAB „Eglitana” vadovas Gytis Radžiūnas +3469031383

2012 01 11 laida

Modernios technologijos siūlo vis pažangesnius būdus užtikrinti naujų pastatų ekonomiškumą: viena iš dažniau linksniuojamų yra pasyvaus namo sąvoka. Šis kokybės standartas, vartotojų gretose populiarėjantis kaip atsakas vis augantiems šildymo kaštams, nuo 2018-ųjų pagal europinį reglamentavimą Lietuvoje taps privalomas. Apie tai, kas yra pasyvūs namai, kokie jų privalumai ir kokia situacija Lietuvoje kalbamės su UAB „Statybos projektų sprendimai” direktoriumi Dariumi Baičiumi.

Interviu klausykite čia.

Taigi dabar pasyvaus namo sąvoka galbūt skamba kol kas sudėtingai ir nesuvokiamai, tačiau ateityje tai turėtų prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės kūrimo.

2012 01 06 laida

Laidos įrašas čia

Purvo vonių procedūrų tradicijos kilusios iš žilos senovės. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Kleopatra naudojo Negyvosios jūros dumblą savo grožiui puoselėti, vėliau ši mada persikėlė į kitus pasaulio kraštelius. Motina Gamta mums padovanojo nuostabią dovaną, kurios dėka gyja ne tik mūsų kūnai, bet ir sielos.

Kodėl purvo vonios sveika mano kūnui?
Pirmoji ir pagrindinė priežastis, kodėl purvo vonios sveika tavo kūnui - jos suteikia visapusišką tavo raumenų, nervų atsipalaidavimą. „Įsiurbtas” į šiltą, minkštą masę, tiesiog išmeti savo nuovargį, stresą. Antra, purvo temperatūra verčia jūsų kūną prakaituoti, todėl valosi odos poros. Nors moksliškai nėra įrodyta konkreti įtaka sveikatai, tačiau daugelis, jau išbandę šią procedūrą, teigia, kad tai teigiamai veikia veido odą, sumažina raumenų ir sąnarių skausmus, pašalina iš kūno toksinus.

Iš ko sudarytos purvo vonios?
Pirmosioms purvo vonioms buvo naudojamas šiltas pavasario vanduo bei vulkaniniai pelenai. Jomis ypač mėgo lepintis indėnai. Dabartiniai SPA centrai nenutolo nuo šios natūralios tradicijos. Purvo vonioms jie naudoja vulkaninius pelenus, karštą šaltinių mineralinį vandenį, samanų durpes, kurios suminkština odą. Šiandieninėje praktikoje atsirado kitų sudėtinių aromatinių dalių, pavyzdžiui, levandų ar eukalipto. Žinoma, tai tik vienas iš daugelio „receptų”, kas gali sudaryti purvo vonias. Šiandien jų galime rasti įvairiausių.

Purvo vonioje…
Purvo vonios procedūros rezultatas visur bus toks pat, nesvarbu kur jūs ja mėgausitės. Paprastai pirmąsias dvylika minučių būsite panardintas į ganėtinai karštą purvą. Aptarnaujantis personalas padės jums, nes bus kažkur netoliese su ledu, šaltu vandeniu ar aušinimo rankšluosčiu, jei būtų per karšta. Purvo vonios - kurortinis gydymas. Ne vienas, pasimėgavęs šiuo malonumu, teigia, kad dar nėra patyręs tokios malonios nesvarumo būsenos…

Nusiplovus purvą, dažniausiai pasiūloma sūkurinė mineralinio vandens vonia, trumpa garinės pirties terapija apsivyniojus antklode, kad jūsų kūnas pamažu atvėstų po atpalaiduojančio gydymo. Visas procesas užtrunka apie pusantros valandos, jei nusprendžiate dar pasimėgauti ir masažu, gali užtrukti ilgiau.

Ar man patiks purvo vonios?
Paprastai, daugiau moterų nei vyrų mėgsta lepintis šia procedūra. Bet nepriklausomai nuo jūsų lyties, jums patiks purvo vonios, nes:
• Tai puikus būdas atsipalaiduoti. Asmeninė mano patirtis man leidžia tai drąsiai teigti.
• Egzotiška. Kur daugiau gali visas išsipurvinti, nepatekęs į bėdą?
• Kai kurie žmonės gali įvardinti ženklų sveikatos pagerėjimą.

Jums purvo vonios nepatiks, jeigu:
• Jautriai reaguojate į kvapus: naudojamas mineralinis vanduo turi didelį sieros kiekį. Paprastai šnekant, jis smirdi supuvusiais kiaušiniais.
• Jūs klaustrofobikas: galite jaustis nepatogiai, nes jus panardina į juodą, klampų purvą iki kaklo.
• Jums reikalinga gydytojo priežiūra: jei turite rimtų sveikatos sutrikimų ar netgi jei esate nėščia, prieš nusprendžiant pasilepinti purvo vonia, tam turi pritarti jūsų gydytojas.

Informacija paimta iš www.ekodiena.lt

2012 01 04 laida

Daugumai žmonių patinka maudynės vasarą, šilta jūra, saulė. Tačiau koks nuostabus ir sveikas malonumas gali būti maudynės žiemą! Taip taip ne kartą matėte vaizdelį, kaip esant minusinei temperatūrai, nuogi žmonės maudosi jūroje ir visi tokie laimingi. O svarbiausia - sveiki ir gerai besijaučiantys. Grūdinimąsi reiktų pradėti palaipsniui ir galbūt išmėginti maudynes žiemą. Apie grūdinimąsi, maudynes jūroje kalbamės su sveikuoliu, eko valstybės įkūrėju Daliumi Viršilu.
Interviu klausykite čia.
Taigi šiam šiam dalykui, kaip ir daugumai, reikalingas ryžtas ir kažkoks stimulas. Jei nuspręsite išmėginti, turėkite omeny, kad galite tapti priklausomi ir maudynės žiemą gali tapti mėgstamiausia jūsų pramoga. Tik nepamirškite, kad visur reikalingas saikas ir atsargumas.

Vadimas Vileita

Beveik šimtą Kalėdų eglučių prie dviejų mikrorajono mokyklų sausio 7 dieną sunešė Justiniškių gyventojai, dalyvavę žaliųjų inicijuotoje akcijoje „Grąžink Kalėdų eglutę gamtai”. Pasak Justiniškių ir Pašilaičių žaliųjų lyderio Vadimo Vileitos, tai tvirtas žingsnis siekiant prasmingo eglučių panaudojimo mūsų sostinės krašte.
Į akciją gyventojai buvo kviečiami daugiausia mikrorajono namuose platintais skelbimais.
„Nemažai gyventojų geranoriškai atsiliepė, nors tokia akcija mūsų rajone vyksta pirmą kartą, - sako Vadimas Vileita. - Smagu, kad pavyko. Visų pirma dėka to, kad labai padėjo Sietuvos mokyklos bendruomenė, vietą eglučių konteineriui suteikė ir Taikos progimnazija”.
Tai daugiausia aplinkinių namų gyventojų sunešti medeliai, taip pat ir eglės, kurias žmonės buvo tiesiog išmetę kiemuose, bet vėliau žalieji ir kiti akcijos dalyviai jas surinko savo jėgomis.
Kiekvienam akcijos metu eglutę atnešusiam gyventojui padėkojo Kalėdų senelis. Daugelis dalyvių taip pat gavo „ekopasą”, kuris padės pasitikrinti ir pasižymėti, kiek ekologiška yra jų gyvensena.
„Daug kas iš kaimynų dėkojo mums, jog eglutės nesimėtys kiemuose. Mums iš savo pusės svarbu, kad bent jau šios eglutės nekeliaus į sąvartynus, o bus prasmingai panaudotos - iš jų bus pagamintas biokuras, kuriuo šildomi namai”, - teigia Žaliųjų sąjūdžio atstovas.
„Žiūrint, kokia didžiulė problema Vilniuje pasidarė šildymo kainos, mes tiesiog privalome ieškoti alternatyvų - mažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų, naftos, labiau naudoti savus, lietuviškus išteklius. Žinoma, vien eglučių rinkimu šios problemos neišspręsi - būtina siekti, kad valstybės ir savivaldybės politika atsigręžtų į žmonių interesus. Tačiau ir tokios akcijos -tai žingsnelis link to, kad mes visi pratintumės tausoti mūsų gamtos turtus”, -sako Vadimas Vileita.
Žalieji koordinavo savo pastangas ir su jau ne pirmus metus visoje Lietuvoje vykstančia akcija „Kalėdų eglutės - namų šilumai”, siūlančia žmonėms medelius nešti prie prekybos centrų. Eglučių rinkimą rengia Šeškinės ir Pilaitės žaliųjų bendruomenės, palaikomos biokuro bendrovės „Bionovus”, įmonių „VSA” bei „Ecoservice”.
Akcijos rengėjai sieks, kad ir po kitų Kalėdų tokio pobūdžio šventėse galėtų dalyvauti ne tik Vilniaus centre, bet ir mikrorajonuose, taip pat kituose miestuose gyvenantys žmonės. Tikimasi, kad plečiant akcijos mastą ir įdiegus įprotį, ateityje didžioji dauguma eglučių po švenčių nebesimėtys prie namų, nebus sumaišytos su šiukšlėmis, o bus renkamos ir naudojamos kurui.